BŪK SAUGUS INTERNETE!

Realiame gyvenime visi daugiau ar mažiau rūpinamės savo privatumu. Juk neiškabinate ant namo sienos savo vardo, pavardės, buto numerio ir gimimo metų? Vakare užtraukiate užuolaidas, šnabždatės privačiomis temomis, uždengiate klaviatūrą vesdami banko kortelės PIN kodą? Internetas dažnai sukelia netgi didesnės privatumo problemas negu reali aplinka. Dėl sparčiai didėjančio internetu besinaudojančių asmenų kiekio įvairios organizacijos ir vyriausybės yra suinteresuotos rinkti informaciją apie visus ir kiekvieną. Vienaip ar kitaip esate visada sekami - kokia partija labiausiai domitės, kokią muziką labiausiai mėgstate, kokiose vietose lankotės, kur buvote, keliavote, kokiuose puslapiuose lankotės ir ką rašote, ką siunčiatės ir įkeliate, kur esate šiuo metu. Visur ir visada paliekate virtualų pėdsaką. Tai kaip gi tapti nematomu ar bent jau sunkiai surandamu internete? Kaip apsaugoti savo privatumą?

Šiandien savo žiniomis apie anonimiškumą ir saugumą internete pasidalinsiu ir aš:

Prekyba internete

Kaip rodo Eurostat tyrimas, e-prekyba Lietuvoje auga sparčiausiai visoje Europoje. Pasak tyrimo rezultatų, vis daugiau įmonių savo veiklą perkelia į internetinę erdvę ir vis daugiau vartotojų linksta prie internetinio apsipirkinėjimo. Ši situacija rodo vis augančius prekybinius mainus elektroninėje erdvėje, bet kartu suponuoja naujas grėsmes kylančias vartotojams. Vartotojas, besinaudodamas e-parduotuvės paslaugomis, gali susidurti su šiais nemalonumais:

• Pinigų praradimu;
• Asmens duomenų vagyste;
• Nekokybiškos prekės įsigijimu.

Kaip to išvengti?

Vartotojas, visu pirma, turi pats pasirūpinti savo saugumu internete. O tai galima padaryti laikantis šių taisyklių:

1. Pirkti prekes tik iš patikimų e-parduotuvių - vartotojas turi kaip įmanoma daugiau išsiaiškinti apie e-parduotuvę, kurios paslaugomis ketina naudotis (ar tai registruota įmonė, ar turi kitų vartotojų nusiskundimų, ar aiškiai pateiktos apsipirkimo taisyklės). 
    
2. Pirkimus atlikti tik iš asmeninio kompiuterio - visada rekomenduojama naudotis tik asmeniniu kompiuteriu, atliekant operacijas, reikalaujančias pateikti asmeninius/slaptus duomenis (pvz. Jungiantis prie e-bankininkystės, e-pašto ir kt.).
    
3. Neatskleisti per daug asmeninių duomenų - apsiperkant internetu dažniauiai pakanka pateikti minimalų kiekį asmeninių duomenų. Paprastai užtenka vardo, pavardės bei adreso, kuriuo pristatoma prekė.
    
4. Saugoti duomenis apie atliktus pavedimus - visuomet, atlikus bankinius pavedimus ar atsiskaitymus internetu, patariame vartotojui saugoti pavedimo informaciją. Ji automatiškai lieka e-bankininkystės istorijoje, tačiau patikimos e-parduotuvės visuomet, kelių minučių, bėgyje atsiunčia vartotojui sąskaitą faktūrą.
    
5. Susikurti atskirą sąskaitą pirkimams internetu - patartina turėti atskirą sąskaitą, kurioje būtų laikoma tik konkreti suma, numatyta pirkiniams.

Laikantis šių taisyklių, vartotojas padidina savo saugumo internete rodiklius. Taip pat, atsižvelgdamas į šias taisykles, vartotojas gali įvertinti įmones, kurių e-paslaugomis ketina naudotis. Patikimos įmonės sudaro kaip įmanoma palankesnes sąlygas vartotojo saugumui.

Apklausa atskleidžia elektroninio nusikalstamumo poveikį

Paskelbta Eurobarometro apklausa rodo, kad ES interneto vartotojų susirūpinimas kibernetiniu saugumu yra didžiulis. 76 proc. teigia, kad pastaraisiais metais padidėjo rizika tapti elektroninių nusikaltimų aukomis: taip manančių yra daugiau nei 2012 m., kai buvo atliekama panaši apklausa. 12 proc. interneto vartotojų pareiškė, kad jau buvo įsilaužta į jų socialinių tinklų paskyras arba elektroninio pašto dėžutes.

Nors 70 proc. interneto vartotojų visoje ES yra tikri dėl savo galimybių naudotis internetu tokioms reikmėms kaip internetinė bankininkystė ar apsipirkimas internetu, tik apie 50 proc. faktiškai tą daro. Šis akivaizdus atotrūkis rodo, kokį neigiamą poveikį elektroniniai nusikaltimai daro bendrajai skaitmeninei rinkai: iš esmės susirūpinimą tokia veikla internete kelia du dalykai – neteisėtas asmens duomenų naudojimas (paminėjo 37 proc. respondentų) ir mokėjimų internetu saugumas (35 proc.).

Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 27 tūkst. asmenų iš visų valstybių narių. Po jos paaiškėjo, kad:

• 87 proc. respondentų vengia atskleisti savo asmens duomenis internete (2012 m. jų būta 89 proc.);

• dauguma vis dar nesijaučia esą gerai informuoti apie elektroninių nusikaltimų keliamą riziką (2012 m. – 59 proc., dabar – 52 proc.);

• 7 proc. nukentėjo nuo sukčiavimo kreditine kortele arba internetinės bankininkystės sistemoje;

• pastebimai padaugėjo vartotojų, prie interneto prisijungiančių išmaniaisiais telefonais (35 proc., praėjusiais metais – 24 proc.) arba planšetiniais kompiuteriais (padaugėjo nuo 6 iki 14 proc.).

Vaikai ir internetas

SUŽINOKITE DAUGIAU APIE NEIGIAMĄ INTERNETO ĮTAKĄ VAIKAMS IR PAAUGLIAMS:

Neabejotina, kad šiais laikais didžiausios permainos vyksta informacijos srityje. Dėl labai įvairios internetu prieinamos informacijos vaikai atakuojami nuolatinio informacijos srauto. Paprastai tėvai arba mokytojai jo nekontroliuoja ir nekreipia į tai dėmesio. Šiais laikais internetu galima pasiekti informaciją, kuri kitu atveju būtų laikoma nelegalia. Užtenka ieškos sistemoje įvesti reikiamus žodžius ir vartotojas gauna neribotą prieigą prie nefiltruotų išteklių, tokių kaip: pornografinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, instrukcijos, kaip pasigaminti sprogmenų, nurodymai, kaip sukurti ir naudoti programišių kompiuterio programinę įrangą, kaip įsigyti narkotikų ir kitos nepriimtinos informacijos.Problemos, susijusios su interneto saugumu, egzistuoja, apie jas diskutuojama nuo interneto atsiradimo. Tarptautinės organizacijos pradėjo kovoti su etiniais ir moraliniais pažeidimais internete bei agresyviu seksualiniu poveikiu vaikams ir paaugliams (2005 UN XI kongresas).

Psichologai įspėja apie rimtus pavojus, su kuriais vaikai susiduria internete:

• Pasitikėjimas bendraamžiais, kurie iš tikrųjų gali būti visai ne bendraamžiai, tačiau susisiekę su vaikais internetu gali įtikinti juos atlikti amoralius veiksmus.

• Prieiga prie pornografijos. Pornografija yra labai paplitusi internete ir gali būti prieinama vaikams. Mokyklose, bibliotekose ir namuose gali nebūti filtravimo programinės įrangos, ribojančios vaiko prieigą prie tokių svetainių.

• Nepriimtinas turinys: destruktyvaus turinio svetainės, pvz., tokios, kuriose pateikiama informacija, kaip pasigaminti sprogmenų. Tėvai turi saugotis įtartinų interneto svetainių, kurias gali lankyti jų vaikai, ir atkreipti dėmesį į pasikeitusį jų elgesį.

• Ypač reikia atkreipti dėmesį į vaikus, kurie praleidžia daug laiko internete žaisdami smurtinius kompiuterinius žaidimus. Tokie vaikai gali elgtis agresyviau. Tėvai turi domėtis, kokio tipo žaidimus žaidžia jų vaikai, ir pasiūlyti konstruktyvių alternatyvių žaidimų.

Saugokitės virusų, kirminų ir Trojos arklių

• Virusai

Kas yra kompiuterių virusas?


Kompiuterių virusas yra nedidelė programa, kuri plinta iš vieno kompiuterio į kitą ir trikdo kompiuterio veikimą. Kompiuterių virusas gali sugadinti arba panaikinti kompiuteryje esančius duomenis, naudotis el. pašto programa ir plisti į kitus kompiuterius arba net panaikinti visus standžiajame diske saugomus duomenis.


Kompiuterių virusai paprastai plinta el. pašto priedais arba tiesioginiais pranešimais. Todėl niekada neatidarykite el. pašto priedo, nebent pažįstate pranešimo siuntėją arba priedas turėjo būti pridėtas prie laiško. Virusai gali būti užmaskuoti kaip juokingų vaizdų, sveikinimo atvirukų arba garso ar vaizdo failų priedai. Be to, kompiuterių virusai plinta per interneto atsisiuntimus. Jie gali būti paslėpti piratinėje programinėje įrangoje arba kituose failuose ar programose, kurias galima atsisiųsti.

• Kirminai

Kas yra kirminas?


Kirminas yra kompiuterio kodas, kuris plinta be vartotojo sąveikos. Dauguma kirminų pradeda plisti kaip el. pašto priedai, kuriuos atidarius užkrečiamas kompiuteris. Kirminas nuskaito užkrėsto kompiuterio failus, pvz., adresų knygeles arba laikinuosius tinklalapius, kuriuose yra el. pašto adresų. Kirminas šiuos adresus naudoja išsiųsti užkrėstiems el. laiškams ir paprastai imituoja pastarųjų el. laiškų siuntėjų adresus (apsimeta šiais vartotojais), kad užkrėsti el. laiškai atrodytų kaip iš pažįstamo siuntėjo. Taip kirminai plinta el. laiškais, tinklais arba naudodamiesi operacinės sistemos pažeidžiamumu ir dažniausiai užvaldo sistemas prieš nustatant sutrikimų priežastį. Kirminai ne visuomet daro žalingą poveikį kompiuteriams, bet paprastai sukelia kompiuterio ar tinklo efektyvumo ir stabilumo problemų.

• Trojos arkliai

Kas yra Trojos arkliai?


Trojos arklys yra kenkėjiška programinė įranga, kuri yra paslėpta kitose programose. Ši programa patenka į kompiuterį paslėpta nekenksmingos programos, pvz., ekrano užsklandos, viduje. Tuomet ši programa įtaiso kodą operacinėje sistemoje, kuris įgalina programišių gauti prieigą prie užkrėsto kompiuterio. Trojos arkliai paprastai neplinta patys. Juos skleidžia virusai, kirminai arba atsisiųsta programinė įranga.


Kaip pašalinti kenkėjiškas programas, pvz., virusus, šnipinėjimo programas ar kenksmingą saugos programinę įrangą?


Pašalinti kompiuterių virusus arba šnipinėjimo programas gali būti sudėtinga nenaudojant kenkėjiškos programinės įrangos šalinimo įrankių. Kai kurie kompiuterių virusai ir kita nepageidaujama programinė įranga įdiegiama pakartotinai savaime net aptikus ir pašalinus virusus ir šnipinėjimo programas. Laimei, atnaujindami kompiuterį ir naudodami kenkėjiškos programinės įrangos šalinimo įrankius galite visam laikui pašalinti nepageidaujamą programinę įrangą.

Saugokitės programišių ir įsilaužėlių

Sąvokos „programišius“ ir „įsilaužėlis“ naudojamos apibūdinti žmones, kurie įsilaužia į duomenų sistemas. Jie gali internetu įsilaužti į neapsaugotą kompiuterį ir jam pakenkti arba pavogti ar nukopijuoti failus, kuriuos vėliau gali neteisėtai panaudoti.

Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo įsilaužėlių - naudoti užkardą ir laiku atnaujinti operacinę sistemą.

Tinkamai naudokite belaidį tinklą (Wi-Fi)

Vietų, kuriose galima prisijungti prie belaidžio (Wi-Fi) tinklo vis daugiau, tad interneto įsilaužėliai nesnaudžia ir įvairiausiais būdais bando pasiekti asmeninę naudotojų informaciją. Tai padaryti tikrai nėra sunku, nes internautai kartais pamiršta pasirinkti tam tikrus saugumo parametrus. Žemiau pateikiame keturis labai paprastus patarimus, padėsiančius užkirsti kelią neteisėtam informacijos nutekėjimui.


Štai 4 būdai kaip apsisaugoti:

VPN

Jeigu norite saugiai naršyti internete, naudokite VPN (Virtaul private network) paslaugą. Įsijungus šią funkciją naršysite privačiame apsaugotame tinkle ir galėsite nebijoti, kad kažkas įsibraus į tinklą.

Apsaugokite sistemas slaptažodžiais

Naudodami skirtingus slaptažodžius išvengsite neteisėtų įsilaužimų į asmenines paskyras. Pavyzdžiui, jeigu elektroninio pašto slaptažodis skiriasi nuo „Skype“ slaptažodžio, įsilaužėlis negalės vienu metu pasiekti skirtingų paskyrų. Priduriame, kad slaptažodžiai turėtų būti sudaryti iš raidžių ir skaičių.

Naudokite antivirusinę programą

Paprasčiausias būdas apsaugoti kompiuterį - naudoti antivirusinę programą.
Nepamirškite jos atnaujinti, stebėkite sistemos perduodamus pranešimus, neikite į abejotinus tinklus ir tiesiog nuolatos būkite atidūs.

Išjunkite nereikalingas funkcijas

Išmaniajame telefone ar planšetiniame kompiuteryje tikriausiai dažnai nustatote funkciją, dėl kurios automatiškai surandamas nemokamas belaidis tinklas. Tokią funkciją vertėtų išjungti, nes galite prisijungti prie pavojingo ar kenkėjiško tinklo.

Naujuose telefonuose šią funkciją galima išjungti „Wi-Fi nustatymai“ skiltyje. Kompiuteriuose dažniausiai įmontuotas specialus „Wi-Fi“ jungiklis, baigę naršyti nepamirškite jo išjungti.

Saugokite asmeninę informaciją

Internetas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Nauja informacija, nauji draugai, galimybė bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, siųsti ir gauti elektroninius laiškus, žaisti žaidimus, tyrinėti kelionių maršrutus, kurti.. ir visa tai - tik dalis to, ką dar galima nuveikti internete. Tačiau yra ir kita pusė...

• Nesidalinkite asmeninę informaciją internete apie save, savo draugus ir šeimą. Pavyzdžiui, neviešinkite savo ar kitų namų adreso, telefono ir kt., nes yra žmonių, siekiančių pasipelnyti ar  neteisėtai pasinaudoti kitų žmonių asmenine informacija ar kitaip pakenkti.
• Atsakingai pasirinkite savo vartotojo vardą. Reikėtų vengti viešinti savo pilną vardą ir pavardę, geriau yra pasirinkti tinkamą slapyvardį. Tačiau per daug provokuojantis vartotojo vardas gali iššaukti kitų neigiamą reakciją, priekabiavimą, patyčias.
• Kruopščiai apgalvokite ir saugokite savo prisijungimo duomenis. Saugiausia vieta asmeniniams slaptažodžiams – galvoje, geriausia išmokti juos mintinai, neužsirašinėti ir nesakyti netgi geriausiems savo draugams. Tai kiekvieno žmogaus asmeninė paslaptis.
• Venkite skelbti virtualioje erdvėje, siųsti kitiems žmonėms savo nuotraukas, vaizdus. Atminkite, kad internetas yra viešas informacijos šaltinis. Kartais net nesusimąstome apie tai, kad informacija patekusi į internetą labai greitai plinta ir ją gali pamatyti didelis skaičius žmonių.

Grįžtant prie bendravimo su nepažįstamais:

• Bendravimas su nepažįstamais žmonėmis gali būti pavojingas. Geriausia neatsakinėti į netikėtus, nepažįstamus elektroninius laiškus ir trumpąsias žinutes, ypač, jei nėra aišku, kas juos rašo.
• Jeigu nepažįstami žmonės Jums grasina ar kitaip gąsdina, būtinai praneškite apie tai suaugusiems.
• Nesusitikite su nepažįstamu internetiniu draugu, kol nesate įsitikinęs, kad tai visiškai saugu. Geriausiai, kad į susitikimą Jus lydėtų, tas, kuriuo pasitikite. Nepamirškite, kad niekada nežinai, kas iš tikrųjų yra Tavo internetinis draugas ir kokie jo ketinimai.